Ne. Šis žaidimas nėra visiems, bet beveik visiems. Esu tikras, kad rasis žaidėjų kuriems atgrasi bus pati jo aplinka, bei atmosfera. Lyg iš po sovietinės dokumentikos nužengusi patalpa, kurioje susodinti partijos nomenklatūrininkai siekia išgyventi.
Na, žaidimas neturi istorijos, tad ją reiks sugalvoti patiems. Rytų Europos gyventojams tai nebus sunku, eilinis KGB kalėjimas, su savo juodai baltomis grindimis, pagal planinę ekonomiką pagamintais baltais ir nutrinta rašymo mašinėle. Ne mažiau reikšminga ir budelių apranga, odiniai čekistų lietpalčiai – kūrėjų suderinti su viduramžių gydytojų kaukėmis. Atgrasus ir nejaukus vaizdelis. O kodėl mes čia?
Pirmomis žaidimo sesijomis maniau, kad tai žaidimas-atranka į elitines diktatorių stenografų pajėgas. Tačiau ilgainiui sumojau, kad ko gero ne. Tokioje atrankoje, be abejo dalyvautų ir moterys, o čia jų nėra. Taigi, dabar jau spėčiau, kad žaidime valdome nusižengusius partinius. Gal balsavo ne taip. Gal slapčia suvedinėjo išpuvusių vakarų lyderių tekstus, o gal darė klaidų atvirame meilės laiške kitam diktatoriui. Nežinia, savas priežastys tame rūsyje būti, susigalvokite patys.
Į rūsį galiausiai patekę, įsitempkite. Teks rašyti. Belekokius tekstus. Gal suvesti eiles, gal Mortal Kombat kombinacijas, gal garsias JAV prezidentų kalbas, ar tiesiog valstybių pavadinimus. Tą darysite viename žaidimo režimų – Battle Royale, Duel arba Elimination (ar tai Knock Out). Kiekvienas žaidimo režimas turi savas taisykles, atmosferą ir tempą, nė nepaisant, kad iš pažiūros visada atrodo vienodai. Tai lemia būtent smulkmenos žaisme, kurias, beje, panorėję galite susidėlioti ir patys (yra Custom režimas, leidžiantis žaidėjams kurti savus iššūkius).
Žaisdami Battle Royale režimu, vesite tekstus 40-ies kitų nelaimėlių būryje. Kas kartą padarę klaidą – prarasite visą eilutę kurioje ją padarėte, ir vesite tekstą iš naujo. Trys klaidos tam pačiam bloke reiškia, kad greta jūsų stovintis budelis įsidės 1 šovinį į revolverį ir išsukęs rusišką ruletę, bandys jus nušauti. Jei nušaus – viso gero. Jei ne – galėsite tęsti žaidimą iki padarysite dar tris klaidas, tada šovinių revolveryje bus jau du. Žaidimą laimi pirmas suvedęs visą tekstą žmogus. Šiame režime labai daug ką lemia teksto sėkmė, jei jis patogus jums asmeniškai – šansai laimėti ne maži, bet… Ruletė šiek tiek išlygina žaidėjų galimybes, stebint statistiką, gan dažnai gali pastebėti, kad stipresni žaidėjai išmirė greičiau, nei pradėjo normaliai žaisti.
Battle Royale yra labai įtemptas režimas, ypač jei atlaikote keletą raundų ir imate tikėti, kad jau laimėsite. Beje, per daug to tikėtis neverta, nes tarp „atrodo, kad galiu laimėti“ ir „laimėjau“ – šiame režime tvyro praraja. Na grynai dėl to, kad jame išties daug gerų žaidėjų (ar jais apsimetančių botų).
Kiti du režimai labiau asmeniški ir paprastesni, tame tarpe ir siekiant pergalės. Nokaute susigrumia 8 žaidėjai, visi veda po šmotelį teksto, o paskutinis likęs belst mygtukais, sulaukia švino beldimo sau į veidą.
Duel žaidžiamas 1 prieš 1. Mano mėgiamiausias režimas, nes sutikus akivaizdžiai silpnesnį ar stipresnį priešininką – baigiasi greitai, o štai sutikus sau lygų oponentą pasiūlo bene didžiausią azarto lygį. Šiame režime klaida tiesiog sekundei blokuoja mygtukus, tad nėra nei labai baisi, nei labai baudžianti – bet labai blaškanti. Šiame režime, skirtingai nei kituose, žaidėjas žino, kad oponentas girdi jo nesėkmes, lygiai taip pat, kaip jus girdite oponento. Tyloje garsiai klaksintys mygtukai, tas nuolatinis baimės jausmas, kad priešas greitesnis, bei viena ar dviem simboliais pralaimėti raundai – to nesiūlo joks kitas režimas. Gal todėl laimėjęs čia parodai oponentui vieną didelį „F*** You“ – pritardamas identiškam savo veikėjo gestui.
Kas galėjo pagalvoti, kad rašymo žaidimas gali būti toks azartiškas, ypač kai jam pasitelki kultinius šaudyklių režimus? Na Button Mash studija iš Vilniaus galėjo, ne tik galėjo, bet visiškai suvaldė savo viziją ir siūlo unikalią patirtį visiems. Na gerai, gal ne visiems. Gal tai nėra geriausias žaidimas varžytis su vaikais, bet su draugais ir kolegomis – laisvai. Žaidimas puikiai tinka turinio kūrėjams, kaip ir kai kuriems biurams, kur svarbus darbuotojų gabumas rašyti „aklai“. Nes žaidimų lavinančių teksto rinkimą yra daug, bet tokį stresą rašančiajam sukelia tikrai ne kiekvienas. Būtent tame strese ir nuolatiniame nore pranokt netobulą save ir slypi magiškas The Final Sentence užtaisas.
Rekomenduoju vakarėliams, discord ar twitch sesijoms, bei pažinčiai su teksto rinkimu. Modernūs laikai taip jau parėdė, kad ir pats jau buvau primiršęs aklą teksto rinkimą. Valanda su žaidimu ir štai, save tenkinančiu greičiu parašiau apžvalgėlę visiškai nežiūrėdamas ką veikia rankos.
