Pastaruoju metu nemažai pykau ant žaidimų, kurie gimė kaip verslo projektai. Šis ne kitoks, bet patiko! Blemba, kaip patiko!
O aš net nesu Pokémon fanas! Nors tai savaime gali būti gilios simpatijos žaidimui priežastis. Nes nesvarbu ar fanas, ar ne fanas – Pokopia turėtų rauti stogą visiems. Na visiems, kam ne svetimas noras pailsėti, atsigauti ir įsikvėpti žaidžiant smėlio dėžę.
Ne fanams, bet visiems kas mėgsta ramų, taikų ir įtraukiantį žaismą
Net jei nesate Pokémonų fanai, manau, šis žaidimas turi didelį šansą jums patikti, ypač jei mėgstate meditacinį, begalinį ir kūrybingą žaismą. Šį žaidimą kūrė jungtinis studijų duetas, lygiai tas, kuris darbavosi su Dragon Quest Builders serija.
Būtent Dragon Quest: Builders buvo tas pirmasis žaidimas, kuris pabandė susieti trečios šalies intelektinę nuosavybę su Minecraft ir Animal Crossing dizaino vertybėmis. Tuomet jiems viskas pavyko puikiai, tačiau pati tematika ir naratyvai kėlė klausimų visiems, kam specifinis Dragon Quest vaibas buvo nežinomas.
Su pokémonais viskas paprasčiau, nes visi žino pokémonus! Na, o esant žinojimui, visa kita natūraliai sukrenta į savo vietas, kur endeminiai šio žaidimo dizaino elementai, tobulai dera su Pokémon visatos personažais ir gyvenimo taisyklėmis.
Taigi, mes atsiduriame pasaulyje, kuriame nebėra gyvybės, bet gausu jos pėdsakų. Taip pat šiame pasaulyje gausu pėdsakų kažkokios katastrofos ir jei pirmosiomis valandomis atrodys, kad tokia buvo viena, netrukus sužinosime, kad buvo visa jų serija.
Matote, kažkas nustekeno pasaulį tiek, kad jis tapo netinkamas gyventi ne tik pokémonams, bet ir žmonėms. Tiesa, kad jau esame tame pasaulyje, tai vienas pokémonas vis tik liko. Jis vardu Ditto ir gali pasiversti į ką tinkamas, jei tik nestokoja įkvėpimo. Taigi, vos sutikęs profesorių (kitą vienintelį likusį pokémoną) Ditto sumoja, kad atkurti žmonių planetos jam gal ir nepavyks, o štai pokémonų buveines jis atkurti gebėtų. Jei tik žinotų kur ir kokių jų reikia. Čia į pagalbą skuba profesorius, paaiškina kaip naudotis pokédeku (kompiuteriu, kuris turi visą žaidimo info), kaip laistyti sausros nualintą žemę, kaip kasti griovius ir kaip lupti kuokštus žolės iš dirvos. To pakanka, kad sukurtume pirmąsias buveines paprasčiausiems pokémonams, o šiems pradėjus kraustytis į mūsų pasaulį, randame vis daugiau žmonių ir buvusios jų didybės pėdsakų.
Kažkuriuo momentu, beje, visa tai nukeliaus į antrą planą, nes po valandos kitos žaidimo, kiekvienas žaidėjas suvoks kas jį domina labiausiai, o mūsų istorijos ims skirtis. Bendra liks tik faktas, kad žaidžiame, o žaisdami kuriame. Klausimas tik, ką?
Papasakosiu apie savo dieną
Žaidime veiklos tiek daug, kad ilgai nesumojau, kaip struktūrini šią apžvalgą, kad viską suminėti. O tada nutariau, kad visko vis tiek nesuminėsiu, todėl užuot tą daręs, tiesiog papasakosiu apie savo dieną Pokopijoje, kuri kiekviena vis kitokia, bet jos visos įrėmintos mano sugalvotose taisyklėse.
Taigi – mano diena visada prasideda pirmajame žaidimo pasaulyje (jų viso yra 5). Šį pasaulį nukamavo sausra, tad absoliučiai visi dirvos kubeliai čia yra sudžiūvę ir laukia, kol juos palaistysime. Pradžioje tai darysime tiesiog atrydami šiek tiek vandens iš bedugnės Ditto gerklės, bet vėliau rasis ir kiti metodai, kaip irigacijos grioviai, ar lietaus iššaukimo ritualai. Pradžioje to nežinojau, tad kiekvieną dieną pradėdavau tiesiog nulaistydamas arą kitą. Vėliau lioviausi tą daręs ir įrėminau savo buvimą viename pasaulyje veiksmais. Vadinasi pradedu žaidimą ir kiekviename pasaulyje atlieku veiksmą. Tam veiksmui įprastai skiriu apie 15 minučių, o koks jie bus konkrečiai – lemia nuotaika ir žaidimo keliami tikslai.
Veiksmų arsenalą pavadinau tam tikrais žodžiais, kaip antai Lygio valymas, tyrinėjimas, pastatų statymas, pokémonų gyvenviečių kūrimas arba asmeniniai Mega projektai. Aptarsiu kiekvieną šių atskirai.
Lygio valymas yra kažkas primesta žaidimo. Kiekvienas žaidimo lygis yra patyręs katastrofą, tarkime tai buvo žemės drebėjimas ir dar kažkas. Žemės drebėjimas visiems lygiams bendra neganda, nes visuose juose rasite gausybę uolienų ar dirvos ten, kur kažkada akivaizdžiai buvo kaimas. Nukasę visą tą dirvą ir uolas, rasite sluoksnį gatvių ir pamatų, kuriais vadovaudamiesi galėsite atkurti miestą kaip buvusį, ar suprojektuoti kažką naujo. Taigi valymo fazė kaip ir aiški, tai tiesiog dirvos kubelių trupinimas, monotoniškas, nuobodus ir būtent todėl labai apdovanojantis, kai norisi žaidžiant pailsėti nuo minčių, bet vis tiek gauti akivaizdų darbo rezultatą. Tiesa, kai kurie lygiai turi šiam veiksmui ekstra iššūkių, antai vandens pasaulyje dar rasite ir kruizo laivą užplaukusį ant seklumos. Norint jį atkurti, bei įminti jo paslaptis, gausite iškasti ne vieną kubą smėlio. Tai atrodys kaip titaniškas darbas, bet tik tol, kol nepateksite į sekantį – ugnikalnio pasaulį. Šiame ugnikalnio pelenai savimi užklojo ne tik ištisą miestą, bei kasyklas, bet ir patį ugnikalnį. Taip, taip – skaitote teisingai – šiame žaidime, jei norite, gausite atsikasti kalną, o tame kalne atkasite muziejų, su sodais ir vakarėlių atributais. Galiausiai ketvirtasis pasaulis – savo metu skraidė danguje, tebeskraido jame lyg šiolei, bet yra visiškai griuvęs. Būtent čia žmonės statėsi dangoraižius, nes… Na logiška, jei tikrai nori raižyti dangų tai ir tavo statybvietė turi būti danguje! Gausime ją atkurti, su visais dangoraižiais, korporacijomis ir prabangiu gyvenimo būdu.
Paskutinė penktoji sala yra jūsų. Joje yra negandų pėdsakai, bet nėra jokių civilizacijos požymių. Šią salą kursite patys, sau ir jus lankantiems draugams (aišku su sąlyga, kad esate išsipirkę Nintendo online pass). Tai jūsų asmeninė smėlio dėžė, kurioje galėsite žaisti, arba ne. Aš žaidžiu, tai mano Mega projektų erdvė.
Mega projektais aš vadinu sumanymus, kuriuos įgyvendinu žaidime per ilgą laiką. Jei viename lygyje tai yra kalno atkasimas, tiesiog skiriant lygio valymui daugiau laiko, tai kituose – gali būti kažkas labiau kūrybiško. Kol kas nė vieno tokio projekto nesu baigęs, bet jau pradėjau terasinės piramidės, kuri siekia dangų, statybas. Taip pat nuliejau kokių 1000kv/m betono pamatą trijų aukštų muziejui, kur saugosiu žmonių paliktas šiukšles, nes dabar jos muziejinė vertybė. Toje pat saloje planuoju parką, kur naudodamas pliušinius pokémonų žaislus, įkursiu alėją. Joje pokémonai bus pristatyti savo gyvenamos aplinkos imitacijoje, kad mano salos lankytojai turėtų prasmingą laiką po ją vaikščiodami.
Kiti du veiksmai pastatų statymas ir aplinkų kurios traukia pokémonus kūrimas – gan panašūs. Tiesiog pastatus galime statytis patys, o galime pirkti brėžinius. Jei rinksitės pastaruosius – pastatysite tik pastato projektą, sunešite reikalingas medžiagas ir atvedę būrį pokémonų paliksite juos darbuotis. Tuo tarpu pokémonų buveines teks kurti rankomis, visų pirma pagaminant visus joms reikalingus daiktus. Na, žinote, jei norite sutikti DJ pokémoną, kuris gros jums patinkančią muziką, pirmiausia turite sukurti erdvę kurioje yra magnetola, kompaktinių diskų lentyna ir lentynėlė žurnalams apie muziką.
Gamyba, statyba, o kaip gi resursų rinkimas? O vat šio dalyko nevertinu kaip atskiros veiklos. Resursai kaupiasi pasyviai, kol keliaujate, daužote blokelius, renkate šiukšles – jūsų kišenės pildosi įvairiausiu šlamštu. Jis visas prasmingas, panaudojamas kaip yra, arba įteikiamas pokémonams, kurie šlamštą perdirba. Pokémonai drožia lentas, dega plytas, rūšiuoja šiukšles, įkrauna elektros prietaisus ir daro dar daug visko, jei tik juos pakalbinate ir pasikviečiate eiti kartu. Net ugnikalnio pelenai gali būti perdirbti į stiklą, o šiukšles kuriomis nerasite jokio panaudojimo – vilkite į Pokémonų turgų, kur vietoje pinigų naudojamas daiktų svoris. Aš jau pamečiau skaičių kiek tonų žirnių iškeičiau į super retą pokémetalą.
O kartais, kartais nesinori nieko griauti, nieko statyti, nieko kurti, o svarbiausia – su niekuo kalbėti. Tokiais momentais tiesiog išsikrauname kišenes į artimiausią dėžę/saugyklą, bei leidžiamės į kelionę po tyrus.
Kiekviename pasaulyje žaidėjo laukia gyvybės ženklų nerodantys plotai, tačiau jie turtingi metalais, retais gėlių žiedais ir artefaktais, paliktais žmonių, ar susiformavusiais per amžių tėkmę. Nors daugumą tokių ekspedicijų rengiau vedamas aiškaus tikslo – rasti retų metalų sanklodas, ar prisiskaldyt akmens eiliniam piramidės projektui, gan dažnai tą tikslą pamesdavau, tai radęs apleistą kaimą, tai netikėtai išrausęs įėjimą į slaptą olą.
Kas turėtų patikti fanams?
Pokémonų fanai iš šio žaidimo tiesiog gaus dvigubą dovaną. Pradėkime nuo to, kad rinkoje nėra dažni žaidimai, kuriuose mes esame ne pokémonų treneriai, o patys pokemonai. Vien tai verta daug ko, o tą žinojo ir žaidimo kūrėjai, tikrai skyrę mega dėmesį žaidimo tekstams. Pokopia, be abejo, suponuoja utopiją, o utopijose visi laimingi. Tiesa, tokiame kontekste esame pratę laimę matyti kaip ydą, neleidžiančia peržvelgti kiaurai distopinius paveikslus, bet ne šiuo atveju. Ši utopija tyra, infantili ir nuoširdi. Kiekvienas žaidimo dialogas, lyg dviejų, puikios nuotaikos vaikučių, pirmą syk susidūrusių kieme:
– Labas, kuo tu vardu?
– Labas, aš Dito, o tu?
– Aš Skvirtlas. Nori pažiūrėti kaip greitai bėgu, jei laikau rankas kaip pingvinas?
– Noriu ir žiūrėti ir bėgti kartu!
Ir nurūkstam abu iki artimiausio namo. Vėliau pasimainom pievoje rinktomis uogomis ir krapštydami pagaliuku kriauklytes paplūdimio smėlyje, liūdime dėl artėjančio vakaro, nerimastingai laukdami kol būsim pašaukti namo…
Visa ta vaikiška idilė perteikta taip nekaltai ir puikiai, kad net gerklas graužia. Bet labiausiai mane turbūt sužavėjo būtent tai, kaip tai tinka Pokémon fantazijai ir pasauliui. Pasijutau namuose. Namuose kuriems žūtbūt reikia remonto ir aš visą jį noriu atlikti pats vienas.
Tiems, kas yra serijos fanai, be abejo tą daryti bus lengviau. Nes kur aš spėlioju – Pokémonų ekspertas jau žinos. Kaip prie laužo pastatyti suoliuką, kokių pokémonų ieškoti pirmiausia, jei vakarėliui trūksta nuotaikos ir t.t. Dalis pokémonų savybių kurias žino jų fanai, perteiktos ir šiame žaidime, o jų atrakinimas ir savalaikis panaudojimas yra progresijos dalykas. Žinančiam protui, spėčiau, labai apdovanojantis.
Galiausiai, pats žaismo procesas yra savotiškas pokémonų enciklopedijos rašymas. Buveinių kūrimas turi aiškią logiką, o aptinkamų pokémonų yra arti 300! Taip, taip – Pokopia praktiškai netaupo saves antrai daliai ir į pirmą žaidimą sukišą pokémonus nuo pirmosios iki devintosios jų kartos. Tai yra – beveik visus.
Kuo geresnis už Animal Crossing? Tuo, kad kaso daug niežų!
Nepaisant to, kad šis žaidimas akivaizdžiai kurtas ant turtingos ir tvirtos Dragon Quest Builders bazės, jį vis lyginu su Animal Crossing. Kodėl? Na visų pirma todėl, kad Pokopia perima kai kurias pamatines Animal Crossing mechanikas, kaip antai – paros meto žaidime ir realybėje sąsaja, veikėjų ir veiksmų pokyčiai priklausantys nuo paros meto ar orų, kasdienės užduotėlės ir žaidėjui draugiška ekonomika – šį kartą be jokių Tomo Nūko spąstų!
Tačiau žaidimas pakaso ir daugiau niežų. Nelygu kaip pradėjote dieną Pokopijoje, jos eigoje patirsite visko. Kai kurie žaismo elementai primena klasikines The Sims patirtis, kiti tuo tarpu – balansuoja ant edukacinio žaismo ribos. Ta prasme žaidimas tikrai nėra edukacinis, kaipo toks, nebent jums rūpi pokékacija, bet ar žaisdami galite kažko išmokti? Žinoma! Ir tos pamokos yra įkoduotos žaismo logikoje ir priežastiniuose ryšiuose. Kur gyvena skirtingų tipų pokémonai ir kodėl? Kaip kurti jiems būdingas gyvenimo sąlygas. Kaip naudoti ugnį, kaip gaminti elektrą? Kuo naudingas rūšiavimas? Iš kur atsiranda kriokliai ir kaip jie gali būti panaudoti irigacijos procese? Viso to ir dar daugiau, sužinosite tiesiog žaisdami.
Verdikto kablelį pasidėkite patys: įsigyti negalima palaukti
Šiaip, man asmeniškai, būtent šis žaidimas tapo ir metų žaidimu. Ne tai, kad būtų geriausias metuose, ar pažangiausias… Ne, ne. Tiesiog jau dabar žinau, kad šį žaidimą žaisiu dar ir tada, kai kitus sezono hitus būsiu pamiršęs. Tai mano meditacinis comfort food, mano peozijos knygelė prieš miegą, mano mintinai mokamas gabalas, kurio klausau kai per linksma, ar per liūdna.
Tai mano pabėgimas į pasaulius, kuriuose esu ir architektas ir gyvybės nešėjas. Tai pasauliai kuriuose karaliauja vaikystė ir taika. Eilinį syk belieka nustebti – kaip to esu išsiilgęs.
Pokémon Pokopia sukūrė Game Freak ir Omega Force studijos, išleido The Pokémon Company ir Nintendo. Žaidimas skirtas išskirtinai Switch 2 konsolei, prekyboje nuo kovo 5 dienos. Žaidimo kopiją apžvalgai suteikė leidėjas.
