Kas sekate mano turinį GamerShack.lt svetainėje, tikriausiai jau puikiai žinote, koks žaidimas šiais metais man buvo geriausias. Taip, jokios čia paslapties nėra – tai „Kingdom Come: Deliverance 2“.
Stebėti šių metų „The Game Awards“ apdovanojimus man buvo labai skaudu, matant, kad „Kingdom Come: Deliverance 2“ iš renginio grįš tuščiomis. Neabejoju, jog „Clair Obscur: Expedition 33“ yra nuostabus, bet c’mon, reikėjo bent jau nepagailėti geriausio metų RPG apdovanojimo „Kingdom Come: Deliverance 2“ žaidimui, nes kūrėjai iš Čekijos sudėjo visą širdį, padovanodami mums, ko gero, visų laikų imersiškiausią istorinį nuotykį.
Taip, imersiškumas ir pasinerimas į pasaulį šiame žaidime yra absoliučiai atimantis žadą. Tokiu lygiu buvau pasinėręs tik žaisdamas vesterną „Red Dead Redemption 2“, tačiau, gerai, tebūnie – aš nepabijosiu ir drąsiai pastatysiu „Kingdom Come: Deliverance 2“ laipteliu aukščiau nei „Red Dead Redemption 2“.
Viskas šiame žaidime dvelkia aukščiausio lygio autentiškumu ir dėmesiu detalėms. Paimkim kad ir nusikaltimų sistemą – pripjovęs atsitiktinį kompiuterio valdomą veikėją smuklėje, kurios iškaboje pavaizduota iš šiknos kyšanti dūda, aš stebėjau, kas vyks toliau. Ir likau apstulbęs. Aplink laužą susėdusių žmonių raudos, aimanojimai, gedint nužudytojo, mane rimtai privertė pergalvoti savo veiksmus. Arba dar viena situacija. Netikėtai užėję į nepažįstamojo trobą esate aptinkami jos šeimininko, tačiau vietoj to, kad nedelsdamas kviestų kaimo sargybinius, jis pirmiausia apsižvalgo, ar viskas vietoje. Ir tik tada, jei paaiškėja, kad kažką nuknisote (nesakykit, kad žaidžiant RPG žaidimus jums niekada nebuvo sukilęs noras kažką nuknisti :D), jau turėsite bėdų.
Dar viena detalė: pavogėt drabužius iš kaimo trobos ir juos nusprendėt devėti? Tuomet geriau artimiausiu metu tam kaime nesirodykite, nes ankstesnis tų skarmalų savininkas juos puikiai atpažins, o jau tada teks skusti laukais nuo sargybinių per rugiais nusėtas pievas.
Žaidime jūs turite miegoti, valgyti ir net praustis, nes smirdėsite kaip šeškas kilometro spinduliu, o tai pakenks tiek sėlinant naktimis, tiek bendraujant su NPC veikėjais. Esate išgėręs? Cha, tai puikiai atsispindės pokalbių su NPC metu, kur matysite vos ant kojų pastovintį Henrį. O kur dar pagirios, ak tos pagirios. Persivalgėte? Turėsite mažiau ištvermės. Ilgai nemiegojote? Neteksite charizmos. Visi šie elementai ir mechanikos tik dar labiau sustiprina ir taip jau imersišką žaidimo pasaulį.
Dabar pasakykite man, kiek žaidimų, paremtų realiais istoriniais įvykiais, esate žaidę? Nekalbu apie strateginius žaidimus ir apie tuos, kurie apjungia istoriją su fantastiniais elementais, kaip kad pavyzdžiui „Assassin’s Creed“. Ogi tokių beveik nėra. Na, galbūt „Mount & Blade“ būtų galima tokiu laikyti, bet jo veiksmas juk vyksta išgalvotose žemėse. „Kingdom Come: Deliverance 2“, tuo tarpu, nukelia į 1403-ųjų Bohemiją – be jokių monstrų, be jokios magijos ir kitų nesąmonių. Šis žaidimas yra tarsi šviežio oro gurkšnis pasaulyje, pavargusiame nuo atsibodusių, šabloninių maginės fantastikos žaidimų.
Jūs nesate herojus, turintis išgelbėti pasaulį, neturite jokių supergalių, kurios padėtų jums išgyventi. Jūs – tik paprastas vaikinukas iš kaimo, per Skalitzo mūšį netekęs tėvų ir ieškantis savo vietos po saule. Niekas šio žaidimo pasaulyje jums nėra skolingas ir visiems nusispjaut ant jūsų bėdų. Būtent šis žaidimo tvirtas įsišaknijimas realybėje, ir paverčia „Kingdom Come: Deliverance 2“ tuo vieninteliu ir išskirtiniu. Įsivaizduokite, jūs atsiduriate prie pilies vartų. Tačiau vietoj to, kad būtumėte įleisti vidun, esate išjuokiamas ir dar gaunate kibirą šūdų ant galvos. Visa tai ir dar daugiau – tik „Kingdom Come: Deliverance 2“.
Iš tiesų apie žaidimą galėčiau pasakoti ir pasakoti, bet geriau paliksiu tai patirti patiems. Tai nėra tas žaidimas, kurį tiesiog įsijungi ir jau viską žinai, nes kiekviena mechanika reikalauja laiko ir supratimo, bet kai viską perpranti, tai suteikia stiprų pasiekimo ir atlygio jausmą.
Jei vertinčiau balais, „Kingdom Come: Deliverance 2“ duočiau 9/10. Tokio dydžio žaidime bugai neišvengiami ir jų buvo nemažai jam debiutavus. Net ir dabar, praėjus jau beveik metams, jų pasitaiko, ypač DLC plėtiniuose. Kalbant apie DLC, savo istorijomis jie šiek tiek silpnoki. Nebūtinai prasti, bet taip kaip pagrindinis žaidimas, jie manęs neužkabino. Labiausiai man, ko gero, patiko pirmasis DLC – „Brushes With Death“. „Legacy of the Forge“ turėjo neblogų momentų, ypač pabaigoje, bet visas tas kalvės atstatymas vykdant pasikartojančias misijas buvo biški nuobodokas. „Mysteria Ecclesiae“ iš visos trijulės man pasirodė silpniausias, nes buvo surinkti visi įkyriausi misijų tipai ir sukišti į vieną DLC. Taip, vienuolynas gražus ir įdomus, bet tik pradžioje, kai gali jį tyrinėti laisvai, vėliau, beveik visą likusį laiką teks sėlinti vengiant sargybinių ir ieškant užuominų, nes gi pasklido paslaptingas užkratas ir yra karantinas.
Ką galėčiau pasakyti apie kitus šiais metais pasirodžiusius žaidimus? Didžiausia šių metų pažiba – indie žaidimai, kurių šiemet sulaukėme tikrai nemažai. „Clair Obscur: Expedition 33“, „Hades 2“, „Hollow Knight: Silksong“ šiais metais nustelbė AAA žaidimus, kurie yra gilioje šiknoje, atsiprašant.
Antrąją vietą geriausių žaidimų sąraše drąsiai duočiau nepriklausomų kūrėjų žaidimui „Hades 2“. Trečiąją vietą… galit mane už tai bash’inti per galvą, bet ją skirčiau „The Last of Us Part 2 Remastered“. Taip, tai ne šių metų žaidimas, tačiau PC pasirodė tik šiemet. Suprantu, kad ta keršto istorija patiko ne visiems, bet man, labai nuoširdžiai, žaidimas tikrai labai patiko. Tikriausiai jums jau kyla klausimai, o kur „Clair Obscur: Expedition 33“? Nors ir turiu jį nusipirkęs, neatradau laiko jo sužaisti. Galimai, jei būčiau žaidęs, trečiąją vietą atiduočiau šiam žaidimui, o gal net ir antrąją, bet tikrai ne pirmąją. O gal ir pirmąją. Bet, ne, ne. Trečiąją. Žodžiu, geriausią metų žaidimą rinkau iš to, ką žaidžiau, o kadangi „Clair Obscur: Expedition 33“ nežaidžiau, tai jo čia ir nėra. Taip jau yra, kad kai rašai apie žaidimus, lieka ženkliai mažiau laiko juos žaisti.
Pasistengsiu šį „nesusipratimą“ išspręsti ir „Clair Obscur: Expedition 33“ artimiausiu metu sužaisti. Laukiam, kokių vėjų atneš 2026-ieji, o iki tol – smagių ir geimų kupinų švenčių!
O koks žaidimas šiais metais buvo geriausias jums? Pasidalinkite komentaruose žemiau!
